- klaptelėti
- klàptelėti, -ėja, -ėjo 1. intr. staiga su balsu nukristi: Davatkos dūšia klaptelėjo žemėn LzP. 2. intr. belstelėti: Girdėjo jisai per tai, kaip pačiam glūdume naktų klaptelėjo durys tvarto Šato V.Piet. Bet šit klaptelėjo skląstis, durys plačiai atsidarė rš. 3. tr. suklebenti: Klaptelėjęs [durų] rankeną, nuėjo šalin rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.